Gyvūnams » Tyrimas su karvėmis

 

 

 

Sausų alaus mielių įtaka karvių sveikatai, produktyvumui, pieno sudėties ir kokybės rodikliams

Tyrimas atliktas 2008 metais

 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, Irmanto Dikavičiaus ūkyje, Radviliškio rajone, atliko karvių šėrimo ūkinį bandymą. Bandymo metu ištirta sausų alaus mielių įtaka karvių sveikatai, pieno primilžiams, pieno sudėties ir kokybės rodikliams, įvertintas sausų alaus mielių ekonominis efektyvumas. Be to, tirta mielių įtaka veršelių išsivystymui ir jų sveikatai, veršiavimosi eiga, pogimdyminiai karvių būklei, rujų intensyvumui. Tyrimo metu nustatyta optimali sausų alaus mielių šėrimo norma įvairaus laktacijos periodo karvėms.

 

Bandymui buvo sudarytos 5 skirtingo laktacijos periodo karvių grupės:

  1. Kontrolinė grupė (n-10). Kad būtų galima palyginti bandymų duomenis, ši grupė buvo sudaryta iš skirtingo laktacijos periodo karvių. Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkio racionu. Sausų alaus mielių šioms grupės karvėms nebuvo duodama.
  2. I bandomoji (n-12). Grupė sudaryta iš ankstyvosios laktacijos periodo karvių (iki 70 dienų po apsiveršiavimo). Karvės buvo šeriamos ūkio racionu ir papildomai gavo po 250 g sausų alaus mielių per parą. Tikslas - nustatyti optimalią sausų alaus mielių dienos vartojimo normą, tad iš šios grupės buvo atrinkta 10 produktyviausių karvių. Šioms karvėms kas dvi savaites buvo didinamas sausų alaus mielių davinys po 50 g tol, kol didėjo pieno primilžiai. Vėliau sausų alaus mielių kiekis buvo laipsniškai mažinamas iki tol, kol primilžiai nepradėjo mažėti.
  3. II bandomoji (n-10). Ši grupė buvo sudaryta iš ankstyvosios laktacijos, energijos balanso bei pašarų naudojimo piko periodo karvių (nuo 70 iki 140 dienų po apsiveršiavimo). Grupės karvės buvo šeriamos ūkio racionu ir papildomai gavo po 200 g per parą sausų alaus mielių.
  4. III bandomoji (n-10). Grupė sudaryta iš vidutinės ir vėlyvosios laktacijos periodo karvių. Karvės buvo šeriamos ūkio racionu ir papildomai gaudavo po 100 g per parą sausų alaus mielių.
  5. Užtrūkusios karvės. Šios grupės karvės buvo šeriamos ūkio racionu. Bandomųjų grupių užtrūkusios karvės gavo papildomai po 50 g per parą sausų alaus mielių. Kontrolinės grupės užtrūkusios karvės sausų alaus mielių negavo.

 

Bandymo pradžioje ir pabaigoje, matavimo būdu buvo nustatytas visų grupių karvių svoris, įvertintas jų įmitimas, galūnių būklė ir bendra sveikata. Bandymo metu buvo stebimas karvių apetitas, įmitimas, veršiavimosi eiga ir pogimdyminė būklė, rujų intensyvumas, apsivaisinimas.

 

Tiriamuoju laikotarpiu buvo atlikti 7 kontroliniai karvių melžimai, kurių metu buvo nustatomi pieno primilžiai, pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Pieno primilžiai buvo nustatomi ūkyje, o pieno sudėties ir kokybės rodikliai - VĮ „Pieno tyrimai".

 

Bandymo rezultatai

 

Stebėjimo duomenys:

  1. Bandomųjų grupių karvės turėjo geresnį apetitą ir buvo geriau įmitusios. Jų plaukai buvo trumpesni ir žvilgėjo labiau negu kontrolinių.
  2. Bandomųjų grupių karvės neturėjo veršiavimosi, pogimdyvinių ir virškinimo problemų. Kontrolinėje grupėje šių problemų nebuvo išvengta.
  3. Bandomųjų grupių karvės neturėjo galūnių problemų. Kontrolinės grupės 3 karvės po apsiveršiavimo pradėjo šlubuoti.
  4. Bandomosiose grupėse gimė sveiki ir gerai išsivystę veršeliai. Kontrolinės grupės karvių veršeliai gimė smulkesni, mažiau gyvybingi, turėjo diarėjos problemų.
  5. Bandomųjų grupių karvių rujos buvo labai ryškios. Kontrolinės grupės karvės turėjo veršiavimosi ir pogimdyminių problemų. Po apsiveršiavimo praėjus 2 mėn. šios grupės karvės dar nerujojo.

 

Karvių svoris. Tiriamuoju laikotarpiu bandomųjų karvių svoris, palyginti su kontrolinėmis, padidėjo 1-3%.

 

Pieno primilžis. Per 90 bandymo dienų daugiausiai pieno primelžta iš I badomosios grupės karvių. Iš šios grupės karvių per laikotarpį buvo primelžta vidutiniškai po 29 kg pieno per parą, arba po 7 kg (132%) daugiau nei iš kontrolinių (P>0,01). II ir III bandomosios grupės karvių primilžiai buvo didesni atitinkamai 105% ir 107%, palyginti su kontrolinės grupės karvių primilžiais.

 

Pieno sudėties ir kokybės rodikliai.

 

Riebalų koncentracija. Bandymo metu daugiausiai riebalų buvo III grupės, mažiausiai I grupės karvių piene. Pirmosios bandomosios grupės karvių racione nebuvo pakankamai sausos medžiagos ir lengvai pasisavinamos ląstelienos. Dėl šių priežasčių šios grupės karvių piene sumažėjo riebalų koncentracija.

 

Baltymų koncentracija. Didžiausia baltymų koncentracija buvo III grupės karvių piene. Baltymų koncentracija kontrolinės grupės karvių piene tariamuoju laikotarpiu buvo netolygi, o bandomųjų grupių karvių piene baltymų kiekis palaipsniui didėjo.

 

Laktozės koncentracija. Bandymo metu laktozės koncentracija visų grupių karvių piene keitėsi normos ribose. Tačiau laktozės kiekis bandomųjų grupių karvių piene buvo 0,10 - 0,15% punktų didesnis negu kontrolinių (P>0,01).

 

Somatinių ląstelių kiekis piene. Somatinių ląstelių kiekis karvių piene tiriamuoju laikotarpiu buvo skirtingas. Daugiausiai somatinių ląstelių buvo kontrolinės, mažiausiai - I bandomosios grupės karvių piene.Somatinių ląstelių kiekis kontrolinės ir III bandomosios grupės karvių piene buvo didesnis negu norma. Somatinių ląstelių kiekis III badomosios grupės karvių piene buvo padidėjęs ne dėl susirgimų mastitu, bet dėl tiriamo užtrūkinamų karvių pieno. Normalu, kai laktacijos pabaigoje užtrūkinamų karvių piene yra daugiau somatinių ląstelių. Padidėjęs somatinių ląstelių kiekis kontrolinės grupės karvių piene buvo slapto mastito pasekmės.

 

Urėjos kiekis piene. Urėjos kiekis tiriamuoju laikotarpiu visų grupių karvių piene buvo normalus.

 

Veterinarinės išlaidos. Bandomųjų grupių karvėms veterinarinių išlaidų nebuvo. Kontrolinės grupės 2 karvėms buvo imtos nuovalos, po to abi sirgo mastitu. Jų veršeliai turėjo diarėjos problemų. Gydimui išleista daugiau kaip 500 Lt.

 

Pajamos už pieną. Daugiausiai pajamų gauta už I bandomosios grupės karvių pieną. Už šios grupės karvių pieną per laikotarpį gauta vidutiniškai po 2218,5 Lt pajamų, arba 132% daugiau nei iš kontrolinių. Už II bandomosios grupės pieną gauta pajamų 105%, už III bandomosios grupės, atitinkamai 107% pajamų daugiau nei už kontrolinės grupės karvių pieną.

 

Ekonominė nauda. Tiriamuoju laikotarpių sausų alaus mielių ekonominė nauda, neskaičiuojant veterinarinių išlaidų, buvo akivaizdi.

 

Sausų alaus mielių ekonominė nauda

 

Grupė

Papildomos pajamos, palyginti su kontroline grupe, už vienos karvės pieną per laikotarpį (90d.) Lt

Išlaidos vienai karvei per laikotarpį sausoms alaus mielėms, Lt

Papildomos pajamos iš vienos karvės per laikotarpį, atėmus išlaidas sausoms alaus mielėms, Lt

I bandomoji

535,50

52,20

483,30

II bandomoji

76,50

41,40

35,10

III bandomoji

76,50

20,70

55,80

 

Išvados

  1. Sausos alaus mielės daro teigiamą įtaką karvių sveikatai, pieno primilžiams, reibalų, baltymų, laktozės, bei urėjos koncentracijai piene visuose laktacijos perioduose.
  2. Mielės daro teigiamą įtaką mastito profilaktikai bei somatinių ląstelių kiekiui piene.
  3. Sausos alaus mielės daro teigiamą įtaką vaisiaus vystymuisi, veršiavimosi eigai, pogimdyvinei karvių būklei bei veršelių sveikatai.
  4. Mielės daro teigiamą įtaką reprodukcijos organų involiucijai bei rujų ryškumui.
  5. Sausos alaus mielės yra ekonomiškai efektyvus pašarų priedas.

 

Rekomendacijos

 

Sausų alaus mielių naudojimo karvėms normos

 

Karvių grupė

Sausų alaus mielių kiekis per parą, g

Ankstyvosios laktacijos iki 70 d. po apsiveršiavimo

250 - 300

Nuo 70 iki 140 d. po apsiveršiavimo

150 - 200

Daugiau kaip 140 d. po apsiveršiavimo

100 - 150

Užtrūkusios

50